Sveiki, mes esame
Savičiaus gatvės bendruomenė
Gyvenu vienpusio eismo gatvėje, kuri dar yra ir akligatvis. Nesu tikras, kaip aš čia atsidūriau.
Steven Wright
/ 01
Pradžia
Gatvė ir jos gyventojai
S. Wright žodžius pacitavome neatsitiktinai. Ne, šis ekscentriškasis jav komikas tikriausiai negyveno Savičiaus gatvėje. Ir tas vienpusis akligatvis, apie kurį išgirdę visi leipsta juokais, tikriausiai galėjo būti tik butaforinis. Vis dėlto, taikliau apibūdinti savo gatvės ir negalėtume – tiek Perkeltine, Tiek ir… tiesiogine prasme.
Tačiau taip buvo ne visada. Viskas prasidėjo 2017 metais atsiradus ženklui – plytai – vienpusės gatvelės viduryje. Tuo metu dauguma įtikėjo viešai išreklamuota idėja, kad Savičiaus gatvė savaitgaliais atiduodama pėstiesiems ir taip vaduojama nuo automobilių triukšmo bei taršos. Dabar jau panašios kalbos verčia šyptelėti, kai supranti, kad planas buvo paskubomis sukurptas galvojant ne apie pėsčiuosius, o apie toje konkrečioje Savičiaus gatvės vietoje įsikūrusias užeigas. Ir tai netruko būti įgyvendinta, nes sezono metu barai be skrupulų pradėjo versti gatvę savo mažyčių patalpų tąsa ir įvedinėti joje savas taisykles. Net ir miesto valdžios patvirtintas planas, rodos, buvo tik pradžia, nes vietoje jame pažymėtų penkių išdygo dešimtimis kartų daugiau stalų, kol galiausiai erdvės nelikdavo net ir tiems patiems praeiviams. Taip Savičiaus gatvė iš miesto jungties bemat patapo alubariu po atviru dangumi su visais jam būdingais atributais, išskyrus gal tik ribų ir atsakomybės suvokimą.
Mes esame iš tų, kuriems Savičiaus gatvė pradėjo sietis su atskirtimi. Mus nepelnytai imta vadinti įvairiausiais epitetais – tik ne vilniečiais, kaimynais ar tiesiog žmonėmis. Nors mes, ne kas kitas, čia gyvename jau seniai, dažnas nuo vaikystės, ir puoselėjame čia savo namus. Be to dar esame gydytojai, menininkai, amatininkai, dizaineriai, inžinieriai, vadybininkai, teisininkai, diplomatai ir dar daug kas. Ir, skirtingai nei tie, kurie taip siekia mus sumenkinti, neturime tikslo susukti Savičiaus gatvėje monkės biznio. Užtat dėl visos šios dirbtinai sukurtos situacijos tiesiogiai patiriame tai, ką reiškia, kai su tavimi staiga pradeda elgtis kaip su antrarūšiu ar beteisiu. Turime galvoje ne šiaip sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką, kur galima sugyventi su visais, bet ir elementarią pagarbą žmogui, jo teisėms ir orumui. Ir nors nelinkime niekam, kad su jais būtų taip elgiamasi, retas susimąsto, kad jei tai įmanoma čia, nuo panašių situacijų nėra apsaugotas nei vienas.
/ 02
Iššūkiai
Bendrumas ir bendruomenė
Bendrumas Savičiaus gatvės gyventojus siejo nuo pat jos atsiradimo. Tačiau kaip bendruomenė susitelkėme palyginti neseniai. Tą labiau nei bet kas lėmė neišsipildę gyventojų lūkesčiai gatvės problemas spręsti civilizuotai. Arba nuostaba dėl tų, kurie dialogą supranta kaip gąsdinimus atviru tekstu, kad toliau gyventojams bus tik blogiau ir belieka su tuo susitaikyti. Mes su tuo nesutinkame.
Teisiškai Savičiaus gatvės bendruomenė įsteigta kaip asociacija, skirta koordinuoti savo narių veiklą, atstovauti savo narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Iš tikrųjų drauge siekiame to, ko iki šiol kaip eiliniai miestiečiai pasigedome, t.y. galimybės būti išgirstiems dėl gatvės problemų, sužinoti apie su ja susijusių sprendimų rengimą ir patiems prasmingai prisidėti savo pasiūlymais, o prireikus – ir reikalauti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Tik tiek, kad pradedame iš nedėkingos pozicijos, neturėdami užnugario ir su iš anksto prieš mus formuojamomis nuostatomis; bet mūsų iššūkiai yra ir mūsų stiprybė:
AtvirumAS
Galbūt kai kam ir pasirodė, kad gatvės problemų nebeliks, jei jos viešai bus sumenkintos kalbomis apie tariamai generuojamą pridėtinę vertę, neregėtą mainų klientais programą, pasaulinio lygio gatvės kultūros renginius ir t.t. Mes ne mažiau nei kiti trokštame, kad gatvė taptų sektinu pavyzdžiu ir būtų verta pasididžiavimo. Bet negalime ramiai stebėti, kaip vyksta priešingi dalykai, nei deklaruojama, ir tas daroma nesirenkant priemonių. Pats laikas pradėti viską vadinti tikraisiais vardais.
PusiausvyrA
Dialogui taip pat būtina, kad klausytumėmės ne tik mes, bet ir būtų pagaliau įsiklausoma į mus. Juk keliame klausimus ne tik apie vertybes ar sveiką protą, bet ir apie mūsų teisių apsaugą bei įstatymų, vienodai galiojančių visiems, laikymąsi. Precedentą dėl būtinybės užtikrinti gyventojų ir verslo interesų pusiausvyrą jau yra suformavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių, beje, susijusioje su šia konkrečia gatve. Nepamirškim, kad iš neteisės negimsta teisė.
SąmoningumAS
Galų gale, klaidinga manyti, kad visa tai yra tik vienos gatvės gyventojų bėdos. Tie, kas taip bando įteigti, nemato arba nenori matyti, kiek miestas, jo gyventojai ir svečiai, netgi atsakingi verslai praranda dėl to, jog vieniems sudaromos išskirtinės sąlygos kitų sąskaita. Jau nekalbant apie tai, kad mūsų ligšiolinės patirtys atsimušė į ištisą puokštę institucinių prieštarų arba tiesiog neįgalumą. Nesimokant iš klaidų, beatodairiški veiksmai anksčiau ar vėliau atves į aklavietę (visai kaip gatvėje).
Kartu bendruomenė gali būti ir jau dabar yra kur kas daugiau, nei visa tai. Nors mus ir sutelkė rūpesčiai, kaip bebūtų banalu, jie taip pat suteikė gyventojams galimybę geriau pažinti vieniems kitus ir iš naujo atrasti tuos dalykus, kurie sieja tarpusavyje ir su šia gatve. Juk tai miesto dalis, kurios tikrasis unikalumas ne trumparegėje rinkodaroje, o per amžius užkoduotame istoriniame ir kultūriniame palikime, ir ypač žmonėse, kurie prie viso to prisidėjo. Jaučiame atsakomybę dėl to, ką pavyks išsaugoti, o galbūt prasmingo sukurti gatvėje, ir kokią pozityvią žinią galėsim perduoti ateities kartoms.