Mūsų aplinka
Tyrimai
/ 01
Tarša
Triukšmas, oro kokybė
Mūsų bendruomenė prisideda prie globalios smart citizen iniciatyvos, kurios tikslas – įgalinti miesto gyventojus spręsti su jų aplinkos tarša susijusius iššūkius. Jos dėka kiekvienas gali realiu laiku stebėti triukšmo lygį ir oro kokybę gatvėje, palyginti, kaip jie kinta skirtingu paros metu ir kaip priklauso nuo kitų aplinkos veiksnių. Kitaip tariant, problemos mastą dabar galime išreikšti skaitine ir grafine forma.
Apie Smart Citizen iniciatyvą sužinojome ieškodami gerosios praktikos pavyzdžių, kaip gatvėje keliamo triukšmo, rūkymo ir kitos taršos problemos sprendžiamos šiuolaikiniuose miestuose. Iniciatyva remiasi paprasta idėja, kad objektyvūs duomenys ir kolektyvinis įsitraukimas turi kritinę reikšmę minėtų problemų sprendimui. Tuo tikslu buvo sukurti specialūs įrankiai – kalibruoti davikliai aplinkos būklei stebėti realiu laiku ir internetinė platforma, kuri leidžia apjungti duomenis, žmones ir žinias. Aišku, duomenų rinkimas ir analizė yra tik pusė darbo, gal net lengvesnioji; kita pusė – ar tie duomenys paskatins iš tikrųjų pradėti spręsti problemas, ir tai jau atskiras klausimas, atsakymas į kurį priklauso ne tik nuo bendruomenių. O aprašytų sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių apstu, jie apima tokius miestus kaip Barselona, Amsterdamas, Mančesteris ir dar daugelį kitų. Smart Citizen žemėlapyje dabar galima rasti šimtus nebeaktyvių taškų, kurie paprastai reiškia, kad problemos juose vienaip ar kitaip buvo išspręstos.
Nuo 2019 metų spalio vidurio renkami duomenys leidžia pažvelgti į Savičiaus gatvės triukšmo lygį viso jos virsmo metu: pradedant barų ir restoranų veiklos lauke piku, kai gatvė uždaroma (70dBA ir daugiau), šiai veiklai persikėlus tik ant šaligatvių (apie 65dBA), lankytojų būriavimuisi lauke mažėjant prastomis oro sąlygomis ar vienam iš barų sustabdžius savo veiklą dėl vidinių rietenų (apie 60dBA) ir t. t., iki pat karantino paskelbimo (50dBA ir mažiau). Ir tai kalba tik apie laiką po 22 val. vakaro, kai leistinas triukšmas gyvenamųjų pastatų aplinkoje negali viršyti 55dBA. Ne mažiau iškablingi ir oro taršos rodiklių svyravimai, pvz., kietųjų dalelių PM2.5 arba lakiųjų organinių junginių TVOC, siejamų atitinkamai su cigarečių dūmais ir žmonių metabolizmu. Bet įsitikinkit geriau patys čia. Nors jei teko lankytis gatvėje vienu iš tų vakarų, kai susišnekėti įmanoma tik pakeltu balsu, o ore tvyro net regimas tabako dūmų “smogas”, įrodinėti akivaizdaus nei nereikia. Kaip ir neįmanoma nepastebėti draugiško miesto ženklų: “nepamirškime kaimynų nuo 22 val. iki 7 val.”, “zona be dūmų”…
/ 02
Judėjimas
Pėstieji, dviratininkai, automobiliai
Gatvės kaip susisiekimo statinio pirminė paskirtis – užtikrinti pėsčiųjų ir transporto eismą. Kad ir kaip būtų organizuojamas eismas, nei lauko kavinės, nei masiniai renginiai negali turėti pirmenybės prieš saugų ir draugišką pėsčiųjų, dviratininkų, automobilių judėjimą. Tačiau šioje gatvėje ir tai tarsi nustoja galioti. Tokia situacija paskatino Mūsų Bendruomenę užsakyti eismo saugumo auditą, kuris, vėlgi, patvirtino akivaizdžius dalykus.
Savičiaus gatvę iš abiejų važiuojamosios dalies pusių juosia šaligatviai – pėsčiųjų judėjimo takai. Šaligatvių pločiai svyruoja nuo 0,6 iki 2,6 m. Vadovaujantis teisės aktais, minimalus šaligatvio plotis privalo būti – 1,5 m. Žinoma, tai ne visur yra įmanoma dėl riboto pačios gatvės pločio. Tačiau visi gatvėje įsikūrę restoranai ir barai sezono metu pradėjo statytis staliukus ant šaligatvių. Stalai sustatomi taip, kad pėsčiųjų praėjimui paliekama vos 0,6 m pločio juosta. Klientai dažnai ir šio atstumo nesilaiko – atsitraukia staliukus, pasistato papildomų kėdžių, tiesiog ištiesia kojas, pasistato paspirtuką, pasisodina šunį ar pan. – ir praeiviams tenka juos apeidinėti važiuojamąja dalimi. Akivaizdu, kad nusprendus išduoti leidimus statyti staliukus ant šaligatvio, į minėtus pločius nebuvo deramai atsižvelgta. Todėl ir taip riboti pėsčiųjų judėjimo takai tapo dar labiau apriboti, pasmerkiant pėsčiuosius, įskaitant neįgaliuosius, tėvus su mažais vaikais, senolius, judėti nesaugiai. Audito metu patvirtinta, kad pėsčiųjų eismui užtikrinti reikalingas bent 1,5 m šaligatvio plotis.
Grįžtant prie anekdotinės situacijos apie vienpusį akligatvį: Savičiaus gatvės važiuojamosios dalies plotis yra tik 3,5 m, tačiau sezono metu savaitgaliais gatvės viduryje suformuojamas akligatvis restoranų ir barų staliukams sustatyti. Ant popierinių planų vienpusio eismo gatvė patampa dvipusio eismo gatve. Tačiau vadovaujantis teisės aktais, minimalus eismo juostos plotis turėtų būti 2,5 m – taigi, dvipusiam eismui organizuoti reikalinga bent 5 m pločio važiuojamoji dalis; be to, siekiant įrengti akligatvį, būtina įrengti apsisukimo aikštelę prieš jį. O realybėje, kadangi prasilenkti ar apsisukti galimybių nėra, automobiliams tenka judėti atbulomis; jei priešais sutinkamas automobilis, atbulomis juda jau du, kartais net virtinė atomobilių iki pat Didžiosios gatvės. Ne tik gyventojai, bet ir kiti eismo dalyviai, važiuodami prieš eismą arba atbulomis, tampa nesaugaus eismo organizavimo įkaitais ir netgi priversti pažeidinėti kelių eismo taisykles. Audito metu patvirtinta, kad esamomis sąlygomis dvipusio eismo organizavimas neatitinka keliamų reikalavimų ir vien važiuojamąja dalimi yra neįmanomas.